Kauno tvirtovė

Nemuno ir Neries santaką nuo seno saugojo įtvirtinimai. Pradžioje tai buvo medinės pilys, saugojusios prie upių įsikūrusias gyvenvietes, vėliau santakoje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis, kurią kryžiuočiai sugriovė 1362 metais, tada buvo statomas Naujasis Kaunas prie Nevėžio žiočių, nespėjus statybų baigti savo pilį statė kryžiuočiai, kurie pastatė Gotesverderį, o nebaigto atstatyti Senojo Kauno vietoje ar  šalia jos vokiečiai pastatė Marienverderį, kurį 1384 Jogaila taip pat sugriovė…

XV a. pradžioje pastačius Kaune rimtą artileriniams ginklams pritaikytą pilį ir po ilgų kovų nusistovėjus pusiausvyrai kovos prie Nemuno ilgam nurimo. Šalia pilies pradėjo augti miestas, kuris palaipsniui plėtėsi, užimdamas Nemuno ir Neries slėnius. Tik Livonijos karo metu, kai vėl iškilo pavojus Lietuvos valstybės vidiniams regionams, vėl susirūpinta Kauno gynyba modernizuojant Kauno pilį. Pradėta galvoti ir apie miesto įtvirtinimus, pastatyta (neaišku ar pirma, gal būt jau trečia?) miesto gynybinė siena. Pilis palaipsniui ėmė griūti plaunama Neries.

1655 metais visą Abiejų Tautų Respubliką ištiko gili krizė. Kauno miestas taip pat labai nukentėjo, jį užėmė rusai, paskui švedai, paskui vėl rusai. Kauno pilis, nors ir apirusi, buvo panaudota kaip Rusijos įgulos prieglobstis ir buvo išgyvendinta tik 1661 metais. Vis tik pagrindiniais Kauno tvirtovės tvirtintojais nuo šiol bus daugiausiai svetimieji: kaip miesto sienos tęsinys atsiras Ąžuolų kalne senieji švedų įtvirtinimai, XVIII a. viduryje savo bazę įsirengs Rusijos įgula, XIX a. pradžioje mieste įsitvirtins prancūzai.

1879 metais, pašlijus Rusijos – Vokietijos santykiams, Rusijos imperija pradėjo projektuoti Kaune I klasės tvirtovę. 1882 metais darbai prasidėjo ir 1888 metais Kauno tvirtovė imta laikyti veikiančia, nors iki plano dar daug ko trūko. Tvirtovė buvo ne kartą modernizuota ir 1915 metais po unkių kovų buvo užimta Vokietijos kariuomenės. Tris metus Kaunas buvo Vokietijos tvirtove, kurioje buvo įsikūręs Rytų fronto štabas. 1918-1920 Kaune buvo organizuojama ir dislokuojama Lietuvos kariuomenė, tvirtovės pastattuose veikė centrinės jos įstaigos, o 1920-1940 buvo bandoma tvirtovę pritaikyti galima gynybai nuo gausių Lietuvos priešų.

II Pasaulinio karo metu fortinė tvirtovė galutinai nustojo vykdyti kovbinės tvirtovės funkcijas, tačiau ir toliau buvo naudojama administracinėms ir logistinėms vokiečių ir Sovietų Sąjungos kariuomenių funkcijoms.

1993 metais, išvedus Sovietų kariuomenę, o Lietuvos kariuomenei perėmus tik dalį pastatų, tvirtovė ėmė gyventi naują civilinį gyvenimą, ieškoti savo naujosios paskirties ir tarnauti žmonėms. Pagrindiniais tvirtovės kareiviais tapo turistai ir tvirtovės pastatų naudotojai, o esminiai skirtumai tarp viduramžinio ir naujųjų laikų karinio paaveldo ėmė darytis vis mažiau pastebimi, tapdami didžiulio istorinio architektūrinio Kauno tvirtovės parko elementais.

Pasidalinti:Share on Facebook

Mes socialiniuose tinkluose:

Facebook Youtube